nė vienos obels
tarp pilkų miesto monstrų
ar jau pražydo
 
atminties pievoj
vaikai  margi  drugeliai
rūgštynių laužai
 
ar esi tikra
kad visų vardus meni
paklausyk aido
 
atviras langas
bitės dūzgimas kvepia medum
nebenutyla
 
vai eičiau eičiau
į pavasarį žalią
basom kojelėm
 
kur anie draugai
su rūgštynių saujom
takai užžėlė.