Sveikute, mamyte, kaip gyveni?
Žinojai, jog man reikalinga esi?
Kaip pievai reik svirplio, o bitei medaus,
Kaip miegui reik sapno, o žemei lietaus.
Kaip pasakai – princo, upeliui – vandens,
Kaip angelo – dangui, o aviai – piemens.
Pasaulis dėlioja likimo taškus,
Gyvenimas stato vienybės vartus.
Viltis nuolat laužo sunkumų ledus,
Kas vakar pražuvo, pas mus neužsuks.
Tu man reikalinga lyg žolei rasa,
Lyg raganai šluota, o rankai – ranka,
Brangi Tu kaip saule, ar gamtai – nata.
Plačiam šiam pasauly esi man viena.
Linkiu Tau žvaigždelės, pildančios norus,
Bei mažo paukštelio, nuspėjančio orus...
Galėčiau lyg žirnius vis berti žodžius,
Bet laiko verpetai pamilo kantrius.
Aš perkūriau laišką devynis kartus,
O man parašysi? Atsakymas bus?