Kiek dienų ir naktų
Šiam bevardžiam kely...
Praeini –
Ir vėl dulkės nusėda...
Kartais lyja lietus –
Per purvyną brendi...
Kartais ašaros
Virsta į sniegą...
Ir vis klausi dangaus –
Ar kam nors įdomus
Tu – artistas
Gyvenimo scenoj...
Po vaidinimo plėši
Ne savo rūbus –
Atsistoji prieš veidrodį –
Vienas...
Nemaldauji... tik lauki –
Ar kas pastebės...
Žvilgsnį tavo –
Ne aktoriaus mimo...
---
Pabučiuoja prieš miegą
Vakarė žvaigždė,
Pabučiuoja –
Į širdį be grimo...
2017 m. kovo 17 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-04-23 19:28:33
Puikus tekstas, graži daina.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-04-23 19:23:43
Kaip mėgstu žvaigžėtais vakarais lauke braidyt!... Tai čia man. :)
Svarbiausia - be grimo. ;)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-23 18:52:24
Daina patiko, bet eilės dar labiau...gal geriau sugebėjau įsijausti pati skaitydama...priglausiu
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2017-04-23 16:33:36
Man irgi gražu. Ir labai nuoširdu. Manau, kad poezijoje nuoširdumas labai reikšmingas jos komponentas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-23 01:05:21
Graži daina. Geri žodžiai, nebanalūs.