Be grimo

Kiek dienų ir naktų
Šiam bevardžiam kely...
Praeini –
Ir vėl dulkės nusėda...
Kartais lyja lietus –
Per purvyną brendi...
Kartais ašaros
Virsta į sniegą...
 
Ir vis klausi dangaus –
Ar kam nors įdomus
Tu – artistas
Gyvenimo scenoj...
Po vaidinimo plėši
Ne savo rūbus –
Atsistoji prieš veidrodį –
Vienas...
 
Nemaldauji... tik lauki –
Ar kas pastebės...
Žvilgsnį tavo –
Ne aktoriaus mimo...
---
Pabučiuoja prieš miegą
Vakarė žvaigždė,
Pabučiuoja –
Į širdį be grimo...

2017 m. kovo 17 d.
Saulėlydis