Paskutinį kartą kai juokėmės iš pasaulio
o jis iš mūsų
tą naktį kai mėnulio pilnatis
vaikščiojo jūrom

Tą vienintelę naktį ten
kur liūdesio gėlės nenuvysta
net laukiant ir ieškant
savęs prie sušalusio laužo

Visų ir niekieno švyturys
ten kur taip sparčiai augau
prie žvaigždžių kur taip arti
pabėgau likau

Nuožmios žmonių taisyklės
jau trečiąkart liepia krist iš dangaus
dabar viskas taip toli
arčiau nei bet kada