Santrauka:
Visos galingiausios pasaulyje sąvokos, jėgos, visa išmintis priklauso moteriai. Kai kuriuose Sibiro gentyse sakoma: „Moteris yra iš prigimties šamanė.“ Nereikia treniruotis — ji supranta dalykus. Visose mitologemose herojų veda, saugo ir grąžina moteris. Net ir filosofija — nurodanti filosofui, kur link keliauti. Moteris žino pasaulio takus ir juos atveria. Nesvarbu, ar tai Atėnė, nukreipianti herojaus ietį ir strėles, ar Sofija.
Algis Mickūnas „Summa Erotica“
Norais ir geiduliais
nepaskanintas pažinimas,
ne iš manęs, ne mano
svaigulys,
susiliejęs su vasarvidžio šėlsmu,
tiksliau, aš ištirpęs jame:
šviesos ir šešėlių žaisme
parko alėjoje, nuolat besikeičiančiu
saulės ir vėjokšlio piešiniu
ant tako, ant lapijos ir medžių kamienų,
ant tolumoje vienišos figūrėlės
plevenančios trumpos suknutės,
kreidinių apnuogintų blauzdų ir šlaunų
slėpingos paslapties,
vienalytės su mus abu supančia aplinka,
nekaltu, laukiniu nektariniu kvapu liepų žiedlapiuose.
Nevalingai spartinu žingsnius,
nesuvokiamos jėgos stumiamas link Jos,
nevaldoma trauka dar labiau spartina suartėjimą,
prasilenkiant mūsų pirštai susiliečia,
tarsi elektros srovė
perbėga per kiekvieną mano kūno ląstelę,
vasarvidžio svaiginantis virpulys gyvas manyje,
aš tik jo dalis, belaikė nuostabos akimirka...
Nevalingai grįžteliu,
pašaipus žvilgsnis gesina nuostabą,
pažadina iš belaikio sapno,
tarsi biblijinis Adomas,
išvydęs Ievos prakąstą obuolį nuo Pažinimo medžio.
Vargeta.
Šis žvilgsnis pažadino norą geisti,
būti lytimas tiek, kiek lytėsiu aš,
bedugnis troškulys, aistros mirksniui sujungtì,
mirksnio palaima tampa kasdienybės iškrova,
Nežinios dovana mirtingajam,
ne iš manęs šis pažadintas geismas,
Iš Kito, iš visuotinės Būties aistros,
tarsi koma, gyvastingas užburiantis virpulys
dingusioje sąmonės laiko ir erdvės sąvokoje...
Ražas
2016-12-19 13:31:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-12-20 10:46:15
Gal moteris kaip gimdytoja, visko pradžia… ir atitinka citatą. Visgi Apsėstasis eina daugiau per aistrą (o kiek aistroje išminties?). Ar visi moters šamanavimai (gebėjimas pritraukti, užburti) yra savotiška Būties išmintis?
Gražiai, gan taikliai išreikštas ištirpimas sraute, troškulys, trauka, įtampa.
Vargeta… protas nori sakyti ne, bet kartu yra taip. Dėl malonės troškimo, iškrovos geismo, veikiant visuotinei aistrai (tačiau jei kalbame apie visuotinybę, Būtį, tai ir moterį, tegul ir kaip slėpiningąjį pradą, aistra veikia, vieno pranašesnio nėra, moteris irgi apsėstoji. O gal ne?).
Pabaiga labiau dienoraštinė, su pamąstymu-aiškinimu, gal ir per daug prasklaidyta pradžios vasarvidžio lapija su šešėliais.
Bendrai – Apsėstasis gražesnis už citatą (ji tik atspirties taškas?). Citata teorijos, filosofija (nenuleidžiant šamanizmo iki instinktų, nors tai atrodo paradoksalu, kai kalbama apie prigimtį). Apsėstasis su viskuo, ogi burtas nenyksta.
Galbūt mano mintys prieštaringos ir ne viskas iki gilumų suprasta, o galbūt toks supratimas kyla iš to, kad viską galima žvalgyti įvairiais aspektais. Idealiuoju, racionaliuoju, gal ir visai gyvenimišku, žemišku, kur visgi dažnai išmintys kitokios...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-12-20 00:00:24
O ji tiktai moteris... Vyras laisva valia pasirinko pažinimą per moterį.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2016-12-19 16:31:48
~~aš tik jo dalis, belaikė nuostabos akimirka...
-----------------------------------------------
Baik, esi Visata. O kaip tos akimirkos dėliojasi, argi tau, kaip Visatai, labai svarbu?
Na, gal, na gal tuomet, kai ateiname prie kleboniškos. Tad gal ir nesusireikšminkime.
Būk drūtas. Gerų Tau švenčių, dar geresnių, drūtesnių Naujųjų...