Kai skaičiavau žingsnius,
kurie seniau skaičiuodavo patys,
pasijutau ir vėl bekrintanti,
bet tada išmokau žavėtis tamsa,
kuri įtikina, kad šviesa šalia.

Tarp būvimo ir lietaus iš niekur
pabandžiau sukurt pasaulį -
nepavyko.
Bekrentant iš aukštų pilių, susižalojau,
bet žaizdos gija greičiau, kai tikim.

Žvaigždėse suradau šviesią laimę,
akis, kuriose žydi gėlės.
Beklajojant atradau ritmą,
kuriuo šokai paskutiniąją dieną.
Čia likau amžinai, tarp sienų.