Ateik, galbūt žodžiu paglostysiu,
gal pajautų kažkiek gerų paduosiu,
gal net po lašą vyną gersim.
Tik netiesa, kad manimi
kaip motinos skara galėtum apsigobti .
Na taip, Poezija, Poe esu.
dažniau įskaudinta dalios,
bet neišnyksta įtaiga,
kad skryniomis meistrų
gražiai papuoštomis
ne lyg bažnyčiomis
apdovanota.
Man visuomet svarbu,
kas ką ir kaip į žmogų sako,
nes iš tiesų – nepertekusi turtais
ir į kišenę jam paduoti nieko neturiu.
O kai parodau į skrynias meistrų,
jau neretai nutyla muzika
ir durimis užsitrenkia bažnyčios.
Ir jos ne kiekvienam,
kaip Eduardas Mieželaitis
kaip Salomėja Neris
ar kaip Maironis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-11-07 13:05:28
Neturiu ką ir pridurti. Gera tema, gražiai surašėt. Šaunu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-11-07 12:31:34
...toks šventas graudulys per širdį nubangavo...švari didinga Jūsų Poezija...
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2016-11-07 12:23:10
Va to šimtgramio vyno neatsisakyčiau. Kaip visada dvasingai. Ne kiekvienam tai duota.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-07 10:41:40
Man labai patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-06 17:27:33
kaip gera apsigobti jūsų eilėmis, panirti išmintin, pajusti jų dvasią...taip pat ir jūsų sielos subtilumą
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-11-06 08:09:20
O! Kokios sunkios tos skrynios – žino tik Poe...
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-11-06 07:32:46
Geru žodžiu visad apsigaubiu lyg motinos skara. Ačiū.