Ateik, galbūt žodžiu paglostysiu, 
gal pajautų kažkiek gerų paduosiu, 
gal net po lašą vyną gersim. 
Tik netiesa, kad manimi 
kaip motinos skara galėtum apsigobti . 
Na taip, Poezija, Poe esu. 
dažniau įskaudinta dalios, 
bet neišnyksta įtaiga, 
kad skryniomis meistrų 
gražiai papuoštomis 
ne lyg bažnyčiomis 
apdovanota. 

Man visuomet svarbu, 
kas ką ir kaip į žmogų sako, 
nes iš tiesų – nepertekusi turtais 
ir į kišenę jam paduoti nieko neturiu. 
O kai parodau į skrynias meistrų,
jau neretai nutyla muzika 
ir durimis užsitrenkia bažnyčios. 
Ir jos ne kiekvienam, 
kaip Eduardas Mieželaitis 
kaip Salomėja Neris 
ar kaip Maironis...