Aš
Jei atviriau
ar atvirai, kaip iš širdies –
savęs kaip pamokos lig šiol dar neišmokęs
ir būna nesmagu
matyti veidrodyje tokį –
lyg nenorėčiau būti juo,
lyg svetimas, lyg priešas jam.
Ir šit regiu, kaip mano ranką imdamas
gražiai nusišviečia gyvenimas,
nors jis taip pat iš veidrodžio,
bet netgi nuotraukai gražesnei tinka.
Gyvenimas
O jei ne veidrody, tai – ką?
Nejau kitoks?
Užsukome truputį pasidžiaugti
ir vėl kepurę ant galvos,
ir vėl – sudie.
Ir ši šalis maža kaip bet kuri,
ilgiau užtrukti laiko gaila –.
suvilgei, pamerkei akis,
truputį pagiedojai
ir vėl į kosmosą kaip kelią,
ir vėl į amžinumo žygį – marš!
Mes astronautai, mielas paukšti,
ir savyje, ir už savęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-11-07 05:39:12
Toks trumpas, toks trumpas gyvenimas. Tiesi rankas į amžinybę, o širdis vis tiek būvimo žemės šaukiasi.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-04 12:22:26
Labai įdomios mintys. Pakankamai erdvės pamąstymams.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-03 20:14:13
labai gražios išmintys