Mano laikas sustojo.
Greitai grįš atgalios,
bet kol kas dar ir aš
žiūriu į rytojų –
stovi angelas tuščias prie kelio
DRUSKININKAI – MARCINKONYS
Pusiaukėlė jo.
Geras kelias. Asfalto.
Pravažiuojantys taria:
Čia Šklėriai gyveno.
Šalia jų – Dūbas, Senovė, Piesčiai.
Ištirpo, iššalo,
užėjo mišku ir greita mirtimi
kaip kirtus gyvatei.
Na, tai kas, kad dar dūmas iš kamino retas pakyla.
Kai į ateitį žiūri ir jo nematyti.
Vis giliau titnaginė žeme apsidengus.
Vis dažniau gerą plentą peršoka žvėrys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-28 09:51:22
Su meile ir liūdesiu rašote apie Šklėrius, Dubas, Senovę, Piesčius. Jeigu angelas stovi - reiškia jis apsaugos kraštą nuo tolesnių negandų.
Iš širdies plaukiančios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-27 12:17:58
išvydau tą angelą...puikios eilės
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-10-27 03:25:09
Kelias yra tam, kad išsivestų, parvestų dar ir dar kartą, kad pakviestų svečią, kad pro šalį – svetimi, abejingi, negeri... Kad iš kelio į takelį – atsiminimai. Po asfaltu – titnago kulipkėlės.
Teneišeina niekur tik akmuo nuo prieslenksčio – angelui prisėsti, kai pavargs prie kelio stovėti.
Nurimk, Pranuci, viskas gerai, jei išeinantiems įdavei lauknešėlį toliau už tave panešėti – su kaimų vardais, su meile. Ten, kažkur, laukia kiti kaimai, miestai, tai kas kad vardai jų kiti, bet širdys ne akmeninės.