Regis, ir sopėti išmokau,
apsirišęs tyla, kaip ligoninės tvarsčiais –
baltas, baltas kaip sapnas.
Tik neklausk,
kaip atrodo liga, kaip ja sopa.
Juk dejuoju ne aš.
Tai jis,
išdavystės peizažas,
Dievo dovaną, žmogų užmušęs,
o mane užu durų
prie jo nesugrįžti išvaręs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-26 11:33:20
Skausmingas... Kai likimas numeta tai, kas sukelia sukelia diskomfortą - tenka nori ar nenori priprasti, nes pasirinkimo dažniausiai nebūna. Tada reikia tiktai džiaugtis, kad laikinai.
Tad iki kito susitikimo be sopės!
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-10-25 11:49:13
Su branda visko išmoksti...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-25 11:13:05
...stebuklinga gelme alsuojanti Poezija...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-25 10:55:28
Sopulinga...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-10-25 05:37:55
Kaip susopa, kai ateina supratimas.