Dar neskubu,  
nors ūkauja, kad paskutinis,  
nes suprantu, kad jis asmeniškas,
kad jis tik dėl manęs. 
Dangaus keliuos ir traukiniai kaip sielos:
jeigu meluoja – niekas nesupras.

Man gera nuojautoj šitoj išlikti,
miglotai suvokiant, kad ir be traukinio į ateitį einu.
Kelionėje pasiimu varpelį – sapną
ir melo truputį, kaip druskos
rupiai duonai pabarstyti

Paskambinsiu iš ten
su duona truputį paskaninta druska,
kad atmintis nubudusi
prie durų užvertų ateitų,
ant vartų užkeltų parimtų...