Dar neskubu
Dar neskubu,
nors ūkauja, kad paskutinis,
nes suprantu, kad jis asmeniškas,
kad jis tik dėl manęs.
Dangaus keliuos ir traukiniai kaip sielos:
jeigu meluoja – niekas nesupras.
Man gera nuojautoj šitoj išlikti,
miglotai suvokiant, kad ir be traukinio į ateitį einu.
Kelionėje pasiimu varpelį – sapną
ir melo truputį, kaip druskos
rupiai duonai pabarstyti
Paskambinsiu iš ten
su duona truputį paskaninta druska,
kad atmintis nubudusi
prie durų užvertų ateitų,
ant vartų užkeltų parimtų...