Nepatikėk, jei tau sakysiu – laisvas.
o mano žodis – net daugiau.
Tu man kaip veidrodis, kaip pažymys, Žmogau,
k a i p p a t s a t r o d a u s a u.
Todėl ir laisvės iki tiek turiu,
kiek leidžia išvaizdus tavo paveikslas
be tesės neišmokti jo.
Ne taip svarbu, kas jį sukūrė tokį –
dievai? gamta? ar erdvėje įkeltas Žodis?
Esi mūza, bažnyčia man,
esi M. K. Čiurlionis
su laiškais Sofijai,
su palinkėjimais paveiksluose
į Žmogų kaip į Viešpatį ateiti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-23 21:18:12
Žmogus, gyvenantis civilizuotame pasaulyje, niekada nebūna absoliučiai laisvas. Jį sieja ne visada matomos gijos su vienais ar kitais žmonėmis, kurias ne taip jau lengva ir nutraukti.
Labai gražus ir ilgesingas pamąstymas, skirtas Mūzai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-23 17:13:02
prasminga, išmintinga, gilu