Nepatikėk, jei tau sakysiu – laisvas. 
o mano žodis – net  daugiau. 
Tu  man kaip veidrodis, kaip  pažymys, Žmogau, 
k a i p    p a t s    a t r o d a u    s a u. 

Todėl ir laisvės iki tiek turiu, 
kiek leidžia išvaizdus tavo paveikslas 
be tesės neišmokti jo. 

Ne taip svarbu, kas jį sukūrė tokį – 
dievai? gamta? ar erdvėje įkeltas Žodis? 
Esi mūza, bažnyčia man, 
esi M. K. Čiurlionis 
su laiškais Sofijai, 
su palinkėjimais paveiksluose 
į Žmogų kaip į Viešpatį ateiti.