Rudeniniai kalbėjimai

Kai užversim vakarop duris,
Vėjams liks jų režisuotos dramos.
Šis ruduo – tingus laiškanešys –
Neatneš saulėtos telegramos.

Jau nukrito lapais adresai.
Išsibarstė nerašyti žodžiai.
Dar atrodo, lyg kažką sakai.
Ar tyli, tik sutemos taip ošia?

Paryčiais užmigs visi daiktai,
Žaidę nemigą pernakt ir klykę.
Tu tylėjai ar kažką sakei?
Nebereikia, jau nebesakyki.
Littera

2006-11-06 13:51:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-11-12 11:20:11

net tylint - iškalbingas, lapkritiškas...

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2006-11-10 17:24:12

oi,Danguole-
esi nepakartojama...

Anonimas

Sukurta: 2006-11-06 18:25:19

Jau knarkiu... :) Geras.

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2006-11-06 17:33:06

Kadangi visiškai pelnytų liaupsių jau pakanka, tad tik įsegsiu autorei į skruostelį :-x ir įsirašysių į mėgstamiausius...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2006-11-06 16:36:01

Perskaičiau keis kartus ir dabar atrodo, jog ne Littera parašė, o aš. Ak, kaip netikėtai gali pasidaryti plagiatoriumi.
Truputį iš dūšios išsikiša trečiojo posmelio paskutinioji eilutė. Bet tokia ten ta mano dūšia! Būtų didesnė, neišsikištų.

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2006-11-06 15:03:50

metaforos vertos didelio dėmesio...