Rudeniniai kalbėjimai

Kai užversim vakarop duris,
Vėjams liks jų režisuotos dramos.
Šis ruduo – tingus laiškanešys –
Neatneš saulėtos telegramos.

Jau nukrito lapais adresai.
Išsibarstė nerašyti žodžiai.
Dar atrodo, lyg kažką sakai.
Ar tyli, tik sutemos taip ošia?

Paryčiais užmigs visi daiktai,
Žaidę nemigą pernakt ir klykę.
Tu tylėjai ar kažką sakei?
Nebereikia, jau nebesakyki.
Littera