Santrauka:
Šios nakties-ryto eilėraštis. Žinau, šiurpokas. Bet nuotaika tokia. Žmogų galima užmušti ir morališkai. :(
Tu miręs.
Uždrausta tau juoktis ir kalbėti,
Mylėt gali,
Tačiau pats sau ir tykiai.
Gali dar nusipraust akis,
Kai vėl bus lietūs,
Kad pamatytumei –
Tavęs juk nebelikę.
Kaip tie kaštonai,
Kurie krenta pučiant vėjui,
Suskyla į asfaltą pilką kietą –
Tau nebėra dangaus –
Ruduo ten šviną lieja.
O tu žvelgi tuščiom akim –
Gali mylėti
Pats sau,
Bet tykiai, tykiai...
Nieko neprikelsi –
Gal tik mintis.
Uždengs jas lapai.
Pūva
Netgi ir jos...
Veikiausiai kiek per garsiai.–
Tegul juodon gelmėn panyra tartum žuvys...
...........................................................................................
Tu miręs.
Miręs...
Net nebesimelsi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-03 15:10:26
Pritariu "outside". Tikrai Mūza begėdė.
Tesaugo Jūs Angelas Baltas!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-02 21:11:06
kartais būna ir taip...matyt sunki buvo naktis ir rytas nelengvas, kad gimė tokios eilės...net nežinau, ką ir bepridėt, na, nebent palinkėti šviesos ir laukti jūsų lyrikos
Vartotojas (-a): asmenybė
Sukurta: 2016-08-02 17:52:04
Patiko, o ypač gelmių žuvys. :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-08-02 12:53:37
Mirę eilų nerašo, reiškia - gyvas!
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-08-02 08:03:04
Mes nuolat mirštame ir keliamės... kartais prikelia praėjęs laikas...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2016-08-02 06:19:49
Teisingo žmogaus eilėraštis visuomet teisingas ir jo dvasios būsenoms. Miręs, vadinasi, miręs. Nieko, Romualdai, ištversim ir šįsyk. Prisikelsim. Pernelyg esame įsimylėję į tuos, kas aplink mus. Net ir kaštonus, nukritusius ant plento.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-02 05:41:22
Gaila, bet gyvenime neišvengiama ir tai.
Skausmo ir nusivylimo išraiška....
Viskas praeina... Lieka eilės..