Dėl ko į Dievą panašus

Kuomet kalnai aukšti,
net ir menka slinktis,
kad ir atgal, 
taip, taip – kad ir žemyn,
vis tiek į dangų kelia.
O jie, šitie kalnai, išties tokie
ir jų dairytis man kitur nereikia –
nešu ir tiek,
nepaisau šauksmo, kad, girdi,
negali šitaip būti.

Negali, bet yra.
Juose, beje, ir laikas toks, kuomet būtis
kitokiais supratimais noksta. 
Gerklė išmokusi visas kalbas –
net paukščio, net žvėries, žolės...
O ir eilėraštis kaip vandenynas įsiūbuotas –
jam ne bėda, kad šitokie aukšti kalnai.
Jo Žodyje įėjęs, šit ir aš tikiuosi – 
plaukiosiu laivais, 
į dvasią kosmosą priimsiu
ir prisiminsiu priežastį,
dėl ko į Dievą panašus
.
Pelėda

2016-07-27 17:24:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-07-28 13:36:45

Man neįveikiamos autoriaus mintys; per daug sudėtinga...

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2016-07-28 05:26:26

Pagal savo paveikslą...