Sunkus kaip velnias –
vos galiu pakelti,
Bet baltas ir labai gražus.
Tai titnagas,
     gimtais kraštais išartas,
ir štai dabar
               su juo
                   namo einu.

O Dieve,
kiek jame ugnies!
Bet šaltas.
Kiek įniršio, kai mūšyje!
O toks ramus.
Linguojame keliu,
ir laikas sėja lauką
ant  jo ir ant manęs,
bet sieloje
        it  poterėlyje
                        ramu.

Galbūt likimas duos
su juo
         ir po lauku
                 išlikt kartu.