Su titnagu
Sunkus kaip velnias –
vos galiu pakelti,
Bet baltas ir labai gražus.
Tai titnagas,
gimtais kraštais išartas,
ir štai dabar
su juo
namo einu.
O Dieve,
kiek jame ugnies!
Bet šaltas.
Kiek įniršio, kai mūšyje!
O toks ramus.
Linguojame keliu,
ir laikas sėja lauką
ant jo ir ant manęs,
bet sieloje
it poterėlyje
ramu.
Galbūt likimas duos
su juo
ir po lauku
išlikt kartu.