Santrauka:
„Nepastebėti draugų atšalimo tolygu menkai tebranginti jų draugystę.“
- Fransua de Larošfuko
Nors draugų turiu kiek dangus žvaigždžių,
Retą tikru pavadinti galiu.
Nes skaudina jie kaip šermukšnį speigai,
Ir širdį jie drasko kaip rožių spygliai.
Jų niekinos mintys marina lėtai,
Vis primena tau, kad klaidas darai.
Jų pagieža stipresnė nei baimė mirties,
Panieka persmelks, jei atskleisi tai jiems!
Aš prašau, išgirski ir įsiklausyki,
Nustoki šiepti ir smerkti sielą maniškę.
Juk dėl Jūsų esybę parduočiau,
Jei šypseną Jums veide tai dovanotų.
(2016 01 20)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-06 21:39:19
Kadangi esate dar labai jauna (moksleivių kūryba taip sako), tai turbūt nėra ko įsižeisti, jei kiti paaiškina klaidas. Ar čia įžiūrite tragediją pasaulinio masto. Gal jokios paniekos nejaučia, o paprasčiausiai Jums tiktai gero nori, kad savo klaidas suprastumėte.
Šiaip tai eilės geros.