Ir vėl grįžtu į ten,
kur ir randu, ir pametu.
Žinau, kad kalinys pats sau,
tačiau kas patikėsią manimi? –
vienutėje ir vyturys,
giedoti neužmiršęs.
Tu, akmenėli, neišduok manęs.
Mažiems daug pasakų dar bus,
bet jos į mano dalią neįeina.
Apkurtę ausys – be giesmės,
dangus per aukštas,
kad išgirsčiau paukštį.
Esi man vyturys
iš saujos giedantis į mano Aš,
esi gimtinės akmenėlis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-21 11:55:29
išminties perlai
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-20 15:53:47
Žinau, kad kalinys pats sau, (…)
vienutėje ir vyturys,
giedoti neužmiršęs.
Viduriukas daugiau išorinis. Kita sueina į vaikščiojimus po delną. Saujoje gimtinė ir giesmė savęsp.