Santrauka:
Iš ciklo „išbraukti bendru sprendimu"
Norėjau būt Žmogum,
Bet būti juo, deja, netenka –
Nuo lopšio linkui kapo
Jau greit septyniasdešimt, kai einu.
Gal dar nušliaušiu metelius, kitus,
Tačiau to švento daikto –
Būt Žmogum –
Jau nepakelsiu.
Negyvenau bet kaip –
Žiūrėjau, regisi, į šviesą,
Ir širdyje nebūdavo tamsu.
Kažkur pasislėpė dangus ir Dievas,
Bet nenutilo šauksmas,
Kviečiantis patapt Žmogum.
Girdėdamas jį, trupinius renku,
Dėlioju jais SAVE,
Norėdamas turėti
vientisą
autoportretą.
Ir liūdna,
Kad lig visumos jų neužtenka.
Ir neateina Dievas
Prie neužbaigto Žmogaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-26 17:34:38
...žmogau,padėk pats sau ir dasilipdyk ko trūksta,dabar tai ne problema, net .... pakeičia...nors tik išoriškai maskaradiškai ,bet bumaga vsio tierpit...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-10-26 13:32:02
EZME, brangute, negu JŪs jaučiate save išbaigtu žmogumi? Ir aš ne joks subjektas- esu tiesiog Pranas
Žinoma, norėčiau būti Šv. Pranciškumi, betgi neužbaigtas. O kas pasakys kuo norėjo būti Šv. Pranciškus?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-26 09:46:34
...tai kas Tu?...jaučiu po kelių dienų bus aišku pačiam...sėkmės...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-10-26 09:25:55
teisi esi Pelėda...