Santrauka:
Prisiminimas apie tėviškę, refleksija apie prabėgusius jaunystės metus.
Erdvės kiek daug... Kaip ją aprėpt
Prie balto vieškelio palaukėj?
Vyšnia pražydus laukia dar,
Ir kraujo balsas vėlei šaukia...
Ilgėsies balzganų rytų,
Kai nerimas išbraido pievas,
O šiandien bus širdy jauku –
Tu jausies tėviškėj ne vienas.
Sakyk, sakyk, gimtine, man,
Kaip metų bėgsmą sustabdyti
Ir kaip jaunystės dainą nešt,
Savoj širdy augint, brandinti?
O ilgesys – ligi dangaus...
Dar bičių dūzgesį girdėsi...
Ir kryžius rymantis švytės,
Kai šauks vidurdienis pavėsį.
Ir meile dvelks... Stebuklas vyks,
Ir tu išgirsi skambant LAIKĄ...
Kaip PAKYLĖJIME – šviesu...
Čia meilės versmės neišsenka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-29 11:57:05
pakylėti jausmai
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-28 23:56:53
Tai širdies ir ilgesio daina skirta tėviškei.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-03-28 15:17:02
Ak, tie prisiminimai... Bet be jų ir gyvenimo nejaustum.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-28 09:55:44
Puikiai išsakyti šventi prisiminimai.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-03-28 09:11:09
Tauri Dvasingumo raiška, atliepianti amžinąjį santykį su Laiku ir Gimtine.
Nuostabus kūrinys.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-03-28 00:44:11
Kažkoks saldumas grįžtant prisiminimų takais į širdžiai mielą laiką ...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-28 00:18:09
Sveika atvykusi į Ž.Ž.. Patiko eilės nuoširdumu ir jausmų išraiška