Erdvės kiek daug... Kaip ją aprėpt
Prie balto vieškelio palaukėj?
Vyšnia  pražydus laukia dar,
Ir kraujo balsas vėlei šaukia...
 
Ilgėsies  balzganų rytų,
Kai nerimas išbraido pievas,
O šiandien bus širdy jauku –
Tu jausies tėviškėj ne vienas.
 
Sakyk, sakyk, gimtine, man,
Kaip metų bėgsmą sustabdyti
Ir kaip jaunystės dainą nešt,
Savoj širdy augint, brandinti?
 
O ilgesys – ligi dangaus...
Dar bičių dūzgesį girdėsi...
Ir kryžius rymantis švytės,
Kai šauks vidurdienis pavėsį.
 
Ir meile dvelks... Stebuklas vyks,
Ir tu išgirsi skambant  LAIKĄ...
Kaip PAKYLĖJIME – šviesu...
Čia meilės   versmės neišsenka.