Ir vėl kare.
Po metų netrumpų nuo Kubos grįžęs,
Miegojęs ant torpedos ten, povandeniniame laive.
Dabar regiu, kai karas – ekrane
 
O sakote, kad nebuvau Paryžiuj?
Na taip, ten nebuvau 
Ir nemanau, kad būsiu.
 
Mano  torpeda – Dievo išganyta.
Sapnais išvaikščiojome dangų, pragarą ir žmogų,
Suaugome abu į sprogmenį ir viltį
Į abejonę –  grįšim ar negrįšim.
 
Ir  jeigu iki šiol atsimenu Paryžių,
Tai tik per ją.