(010) Dievo išganyta
Ir vėl kare.
Po metų netrumpų nuo Kubos grįžęs,
Miegojęs ant torpedos ten, povandeniniame laive.
Dabar regiu, kai karas – ekrane
O sakote, kad nebuvau Paryžiuj?
Na taip, ten nebuvau
Ir nemanau, kad būsiu.
Mano torpeda – Dievo išganyta.
Sapnais išvaikščiojome dangų, pragarą ir žmogų,
Suaugome abu į sprogmenį ir viltį
Į abejonę – grįšim ar negrįšim.
Ir jeigu iki šiol atsimenu Paryžių,
Tai tik per ją.