Užuojauta tam, kas dar upėje plukdo
Išpampusias gaišenas —
Ant šakų pumpuruos
Paskutinė sapnų valanda.
Bjaurasties nuolat buvo ir bus,
Bet ar verta ja mėgautis, gaišti?
Atrandi, kas gražu,
Ir būtis kyla tarsi lengva.
Aš nėra ta vinis,
Ant kurios kabo visos konstantos.
Pripažinti klaidas —
Ne barškučių rastoji kryptis.
Ar gyva ta gentis,
Kuri savą papjovusi kramto?
Gal užgytų žaizda,
Bet kad niežti, parūpsta krapštyt.
Vakar, šiandien, rytoj...
Dėl vietelės po saule — ermyderis,
Tarp gimties ir mirties —
Begalybė beprasmės veiklos.
Taip, drumsti nemunai,
Bet virš jų —
Lengvas grįžtančio vieversio skrydis.
O šuva kaip šuva —
Kuo bešertum,
Kaip lojo, taip los.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-07 23:04:04
Kaip visuomet- skaitau su malonumu.Tik gal reikėjo į poezijos skyrių kelti?
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-07 15:45:28
Puikios eilės. O kai dėl šunų, tai rytų patarlė sako: karavanas eina, šunys loja. Lai loja.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-03-07 13:21:03
Nežinau kaip dar galima vertinti.Puiku,
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-07 10:55:10
O kodėl dienoraščio įrašas, čia juk puikios eilės, rimuotos netgi? Na, o dėl turinio – kaip visada – išmintis jūsų lūpose...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-03-07 10:14:00
Šuvos toks darbas - loti, vieversiai vis tiek grįš...