Užuojauta tam, kas dar upėje plukdo
Išpampusias gaišenas —
Ant šakų pumpuruos
Paskutinė sapnų valanda.
Bjaurasties nuolat buvo ir bus,
Bet ar verta ja mėgautis, gaišti?
Atrandi, kas gražu,
Ir būtis kyla tarsi lengva.

Aš nėra ta vinis,
Ant kurios kabo visos konstantos.
Pripažinti klaidas —
Ne barškučių rastoji kryptis.
Ar gyva ta gentis, 
Kuri savą papjovusi kramto?
Gal užgytų žaizda,
Bet kad niežti, parūpsta krapštyt.

Vakar, šiandien, rytoj...
Dėl vietelės po saule — ermyderis,
Tarp gimties ir mirties — 
Begalybė beprasmės veiklos.
Taip, drumsti nemunai,
Bet virš jų —
Lengvas grįžtančio vieversio skrydis.
O šuva kaip šuva —
Kuo bešertum, 
Kaip lojo, taip los.