Neverkauki, svirtie,
Gal netgi nežinai, kad pėdžios pamatai išpuvę.
Gal dar žiupsnelis laiko pro tave praeis
Ir klupsi, griūsi, užsimerkus kaip kačiukas –
Nei kas tave matys,
Nei tu kažką.
Tačiau vanduo šulinyje
Dėl to, o svirtie, neišdžius.
Kad ir gilus
Kad ir giliausias,
Stovėdamas sudvoks, deja.
Kaip jūroje iš jo neatsigersi.
Jūs sakote, kad šitaip aš apie save?
Galbūt, galbūt.
Dzievuliau,
leiski man neužsibūti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2016-03-06 15:45:08
Kol šuliny yra vandens
Ir versmės eilėmis alsuoja,
Svirtis vis nusilenks ir sems -
Ištroškę šalia jos sustoja.
Dzievuli, saugok visada,
Palengvinki nelengvą būtį,
Palaiminki šventa ranka -
Neleiski jos gelmėms išdžiūti.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-03-06 09:19:38
Kiek nedaug tų svirčių liko,
bet eilėraštis patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-06 00:14:17
Paslėpta knyga, kur įrašyta kiek kuriam būti. Neskubinkit įvykių, dar Žemė gyva, dar džiugina mus , girdo ir maitina, ir užpildo mūsų širdis grožiu ir šviesa. Juk ne po vandeniu 100m. gylyje povandeniniam laive. Linkėjimai nuo šturmano
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-05 15:01:22
Paimkit rykštę ir varykit pesimizmą lauk ir tegul vejasi išėjusią žiemą. Bijokit Dievo, sakydamas:
Dzievuliau,
leiski man neužsibūti...
Nors mažumėle ir pesimistinis, bet gražus ir prasmingas kūrinėlis.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-03-05 14:57:03
Man labai patiko, tik jūros motyvas ne visai... apsiribočiau svirtimi, šuliniu ir jo vandeniu, užtektinai erdvės ir gylio tame. Na, dar šaltinis įsirašytų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-05 13:27:06
Pelėda, juk kovas už lango, kokios čia pesimistinės nuotaikos? :(