Ant delno moterį laikau.
Nors ji iš molio, bet nuoga.
Ir laiką jos laikau, jau nusruvenusį toli už Kristaus.
Matyt, kad molis toks, kaip ir tada.
O moteris?
Mažytė, paprasta,
It išskobta ir medžio būtų.
Galbūt kažkas ją ne ant delno nešė.
Galbūt kažkas jai šitaip iškalbėjo „ačiū“,
Nustebdamas, kad ji ir molyje
Judi, prasminga it šventovė.
O moterie, ir molyje dievybė tu.
Tariu tau žodį – Marija,
Ir būk Mergelė, Motina,
Būk visa ko Pradžia,
Kas dieviškai kilnu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2016-03-01 01:32:47
Labai gražios šios eilės, tarsi šventos. Ir moteris - Marija, Mergelė, Motina - visa ko Pradžia.
Tikrai dieviškai kilnu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-29 20:22:46
Kodėl ta statulėlė ant delno, o ne garbingiausioje vietoje? Labai gražūs žodžiai skirti Šv. Marijai. Jūs turbūt būtent ją turėjote omenyje?