Sakyčiau, nesistenk,
neužgesinsi jos.
Ji visata, Savęsp vardu,
ji tai, ko iki pakraštėlių nežinau –
tiesiausia linija į begalybę skuodžia
palikus kūną nuošalėje
kaip laikrodį ant sienos laikas.
Bet – ša! Gal neskubėkim atsako sulaukti.
Dažnai svarbiau paklausti
ir nežinot, iš kur atėjęs, kur eini.
Jos būsenas surankioju ir medyje, ir akmeny,
surankioju Visur,
ir žodyje – taip pat.
Ji visata, ji – visada
Savęsp vardu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-28 10:44:19
Taip, visatos, o tuo pačiu ir Savęsp neina užgęsinti.
Geras ir labai gražus palyginimas.
Savęsp...
tiesiausia linija į begalybę skuodžia
palikus kūną nuošalėje
kaip laikrodį ant sienos laikas.
Labai daug kas nežinoma, tad ir klausimai savaime kyla.
Ji visata, ji – visada
Savęsp vardu
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-27 23:48:14
svarbiau paklausti
ir nežinot, iš kur atėjęs, kur eini > Savęsp vektorius.
Dėl surankioju – taip, surankioju visas pasiekiamas, įmanomas būsenas, bet vis dėlto tai yra rankioju, terankioju
Gerai visata skuodžia, palikus kūną nuošalėje.