Tarp daugybės kryžkelių
susitikę kiekvienoj
Vos pabudęs rytas
negaili akinančios kančios

Spalvų kraujomaiša
Ir likusieji sielų broliai
kur nepasiklydo nepabėgo
tikiu dar susitiksim

Galbūt kaip visada
paskutinę akimirką
antram perone
apsikabinę raudosim

Tarp draugų ir medžių
vienatvės ir minties
bežydint ir vystant gėlėms
Užmerksim nuo likimo žaidimo išvargusias akis

Niekas nesibaigs
Tik mūsų paskutiniai likusieji laivai
Į jūros dugnus suduš
Dangus nuskęs kartu