Motule mano mieliausioji,
Verpei vargelius, brangiausioji,
Nešiojai, vystei, mus auginai,
Ir mes užaugom taip dyvinai.
Rankos, kojelės vien darbuose,
Rytas ir vakaras ne mieguose,
Kad tik trobužė būtų pilna,
Gražiai tvarkyta, žiedais puošta.
Švariais aprėdais mus dabinai,
Plovei, mazgojai, kad tik baltai,
Ačiū motule, kad mokinai
Šventai tikėti, gyvent šventai.
poeta
2016-02-18 09:37:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-18 23:49:07
Skamba kaip liaudies rauda. Aišku, kad gražūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2016-02-18 12:38:13
Gera, kai žodžiai neišgalvoti.
O tokius motinai išgirsti irgi - šventė...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-18 11:35:24
Labai gražūs ir švelnūs žodžiai motulei.