Motule mano mieliausioji,
Verpei vargelius, brangiausioji,
Nešiojai, vystei,  mus  auginai,
Ir mes užaugom taip dyvinai.
Rankos, kojelės vien darbuose,
Rytas ir vakaras ne mieguose,
Kad tik trobužė būtų pilna,
Gražiai tvarkyta, žiedais puošta.
Švariais aprėdais mus dabinai,
Plovei, mazgojai, kad tik baltai,
Ačiū motule, kad mokinai
Šventai tikėti, gyvent šventai.