Santrauka:
Kai darganos ūkia
Tu tylesnė už žolę, už smilgą,
Tu tylesnė už balzganą plukę –
Šitą žiemą tokią neilgą,
Šitą žiemą, kai darganos ūkia,
Parašysiu eilėraštį vieną
Apie meilę, svajonės ekstazę,
Tarp skeveldrų pražydusią pienę
Ir žiedelį takažolės mažą.
Šį vasarį švininį ir rūstų
Tik Mone(t) dar paguostų lelija...
Kad gyvenimo sodai nubustų,
Lietuva! Taip beprotiškai lyja –
Tu tylesnė už žolę, už smilgą,
Tu tylesnė už balzganą plukę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-02-14 22:38:16
Jūs taip gražiai visur įpinat Lietuvą, kada iš dažno girdisi tik neigiami dalykai. Puiku.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-14 18:43:04
Toks lyrinis kalbėjimas giliai užkabina. Puikus jausmas. Su šv. Vakentino diena♥
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-14 17:27:07
Puikus, prasmingas darbas. Dėkui.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-02-14 15:13:27
Minoriniame tokio gražiai lyrinio ir ilgesingo eilėraščio kontekste kinta vertybinio santykio su Lietuva turinys.
Tai - tiesa?
Puikus darbas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-14 14:18:34
nuostabiai švelni lyrika, jaukiai ir trapiai
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2016-02-14 13:00:06
Prisimenu, kaip atkakliai proza (diskutuodama ir šiaip) minėjai S. Nėrį, tačiau arčiausiai jos esi savo lyroje. Džiaugiuosi, kad taip yra.