Tu tylesnė už žolę, už smilgą,
Tu tylesnė už balzganą plukę –
Šitą žiemą tokią neilgą,
Šitą žiemą, kai darganos ūkia,

Parašysiu eilėraštį vieną
Apie meilę, svajonės ekstazę,
Tarp skeveldrų pražydusią pienę
Ir žiedelį takažolės mažą.

Šį vasarį švininį ir rūstų
Tik Mone(t) dar paguostų lelija...
Kad gyvenimo sodai nubustų,
Lietuva! Taip beprotiškai lyja –

Tu tylesnė už žolę, už smilgą,
Tu tylesnė už balzganą plukę...