Kur nuklysiu, kur pasislėpsiu:
tikrovėje – gyvenimo dėsnis sunaikins,
neregėsiu nykstančios tautos,
niekas nekankins sielos, širdies.
Sunykusį veidą paliksiu lyg sapną,
ilgainiui iš atminties išsitrins,
kaip žiemos speige lapas rudens –
be pasirinkimo ir išeities.
Verčiu tolimos praeities istorinę intrigą,
ligi mūsų laikų išlikę vardai –
kas šiame laikmetyje iškils garbingai –
negimė, kuriuo didžiuotųsi vaikai...
...............................
Niekur nenuklysiu, nepasislėpsiu –
širdis trokš neregėti silpnos tautos –
gyvos sielos kertelėje ilgėsiuos –
mintys persekios iki minutės nulemtos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lenciūgėlis
Sukurta: 2016-01-30 11:20:50
Žaizdos žmogų atidaro...
Dar rakina jam vartus...
Gal šiek tiek nuleidžia garo;
Primena, kas yr kartus.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-29 20:22:37
taip , niekur nepasislėpsim...toks tas gyvenimas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-29 20:19:23
Nuostabus kūrinys.
Manau, kad daug kam širdį skauda. Tačiau yra kaip yra.