Santrauka:
Eilėraštis pagal to paties pavadinimo M. K. Č. paveikslą. Ši Čiurlionio drobė pavergia savo muzikaliu lyrizmu. Po nakties dangumi tarsi išplaukusi iš sapno Mergelė fantastinių gėlių pievoje po švytinčiu žvaigždynu pilna svajų ir nežemiško tyro ilgesio.
Vėjo išlinguotos pievų gėlės miega,
Mėnesiena plaukia skambantys žiedai.
Ateini, svajone, per žvaigždynų sniegą –
Ar jaunystę mano vėtroj suradai?
Ką tau pakuždėjo sidabrinės gijos,
Bėgdamos per dangų į geismų marias?
Sapno paukščiai lėkė, sapno paukščiai vijos
Baltą vyšnios juoką per geismų girias.
Žiedlapiai ištirpo ant takų pabirę,
O tas juokas liko pievoj tarp gėlių.
Juo skambėjo girios, iš nakties išnirę,
Ir šalna sugrįžus lapkričio keliu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-10-17 20:18:52
Teisybė tikra, bet kartais ji negalima, nematoma ir neįžvelgiama. Gražus, atviras, teisingas, puikiai apibūdinantis eilėraštis.
Anonimas
Sukurta: 2006-10-16 14:30:53
Va taip reikia rašyt ! ! !
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-10-16 08:32:47
Perskaičiau lengvai, gražiai ir jautriai. Perskaičiau kai ką ir atsimindamas.