Vėjo išlinguotos pievų gėlės miega,
Mėnesiena plaukia skambantys žiedai.
Ateini, svajone, per žvaigždynų sniegą –
Ar jaunystę mano vėtroj suradai?

Ką tau pakuždėjo sidabrinės gijos,
Bėgdamos per dangų į geismų marias?
Sapno paukščiai lėkė, sapno paukščiai vijos
Baltą vyšnios juoką per geismų girias.

Žiedlapiai ištirpo ant takų pabirę,
O tas juokas liko pievoj tarp gėlių.
Juo skambėjo girios, iš nakties išnirę,
Ir šalna sugrįžus lapkričio keliu...