Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Č. paveikslui. Ši Čiurlionio drobė atskleidžia tarsi tą pasaulį, kurį mes išvydome nuėję tuo dideliu ilgu keliu. Tai naujas mums nepažįstamas pasaulis, pilnas trapaus liūdesio ir keistų ženklų.
Užgesę saulės mane vis ginė
Link vėjo bokštų, smėlio pilių...
Dygieji medžiai... Kur Tėvynė? –
Paklausiau aš Gelmės Akių.
Jos ašarojo, perlus liejo –
Aš vėriau juos ant spindulių,
Beskriejančio virš smėlio vėjo,
Kuris man ištarė myliu
Ir saulės atšvaistais spindėjo,
Kvepėjo jūržolių rasa.
...Tyla pravirko medžiai vėjo, –
Man geiša ištarė basa...
O Vyšnių Slėny Žemė noko
Lyg gintarėjanti banga.
Šešėlis slinko kaip baroko
Pilies aidai, ištirpt baigią...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-10-12 13:50:38
ką čia pasakysi... gražu ir tiek...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-12 11:23:28
baisužinoti, tikrai Ten yra ir japoniško peizažo elementų ir...net boroko šešėlių...nebūtų Fantazija...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-10-12 06:35:46
Turite pastovų skaitytoją. Paprastai perskaitau daugiau, negu vieną kartą. O paskutinės dvi eilutės -
"Šešėlis slinko, kaip baroko
Pilies aidai ištirpt baigią..."
dėl to mįslingumo neprarado.
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2006-10-12 02:12:00
Giedre labai gražus eilėraštukas pasiimu prie mėgstamiausių
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-12 01:27:39
Pirmo stulpelio trečia eilutė turi būti tokia:
Dygieji medžiai...Kur Tėvynė? -
atsiprašau,dėkoju už pataisymą.