Užgesę saulės mane vis ginė
Link vėjo bokštų, smėlio pilių...
Dygieji medžiai... Kur Tėvynė? –
Paklausiau aš Gelmės Akių.

Jos ašarojo, perlus liejo –
Aš vėriau juos ant spindulių,
Beskriejančio virš smėlio vėjo,
Kuris man ištarė myliu

Ir saulės atšvaistais spindėjo,
Kvepėjo jūržolių rasa.
...Tyla pravirko medžiai vėjo, –
Man geiša ištarė basa...

O Vyšnių Slėny Žemė noko
Lyg gintarėjanti banga.
Šešėlis slinko kaip baroko
Pilies aidai, ištirpt baigią...