Tu numetei lyg elgetai
Ir pasakei: tegu...
O juk kas dieną meldėmės
Kartodami: degu...
Kas vakarą prisiekdavom:
Kartu, kartu, kartu...
Bet liko, ką atriekdavom,
Tik trupiniai. Batu
Sumindei viską, numetei,
Ant žemės išbarstei.
Atleidai tartum kumetį
Tikėdama – ateis?..
Negrįšiu ir nerinksiu jau –
Man liekanų nereik.
Gels vasara išbrinkusi
Medunešio koriais
Ir rudenį užuojautos
Su lapais nubyrės.
.............................................................
Dar vakar pienės pūką klojau tau
Prie mudviejų gėlės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-16 21:32:02
Nekviesk daugiau į skilusį rytojų...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-08-16 18:03:27
Nuoskauda visada skubina ir dažnai pametėja skaudžius žodžius.
Šalia maldos ir degimo jie trikdo ir kelia gailestį...
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-08-16 16:27:28
Gražus romansas. Gražu kad paprastas ir šviežias.
Pabaigos tikrai reiktų peržiūrėti turinį ir formą.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-16 14:36:37
Niekad nesuplaku autoriaus su menamu kūrinio veikėju.
Puikiai įsiasmeninta! Mano nuomone, paskutinės 2 eilutės
(gal ne vietoj ar ne laiku išsprūdusios!) – dar vieta pamąstyti...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-08-16 14:13:10
Užjaučiu, bet su šypsena iki ausų...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-08-16 10:45:56
juntama širdgėla
Vartotojas (-a): Pisha
Sukurta: 2015-08-16 09:29:38
"Atleidai tartum kumetį / Tikėdama – ateis?.." - čia randu ir vilties, ir priekaišto, ir pykčio. Jiegu jau tikrai viskas sumindyta, tad nėra net ko svarstyti, jog "Negrįšiu ir nerinksiu jau –" - tas jau tarsi jau buvo taip dar ir dar kartą. Gal jau gana?
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-08-16 00:37:55
Tegul greičiau ateina tas ruduo...
Ir rudenį užuojautos
Su lapais nubyrės.