Dar vakar...

Tu numetei lyg elgetai
Ir pasakei: tegu...
O juk kas dieną meldėmės
Kartodami: degu...
 
Kas vakarą prisiekdavom:
Kartu, kartu, kartu...
Bet liko, ką atriekdavom,
Tik trupiniai. Batu
 
Sumindei viską, numetei,
Ant žemės išbarstei.
Atleidai tartum kumetį
Tikėdama – ateis?..
 
Negrįšiu ir nerinksiu jau –
Man liekanų nereik.
Gels vasara išbrinkusi
Medunešio koriais
 
Ir rudenį užuojautos
Su lapais nubyrės.
.............................................................
 
Dar vakar pienės pūką klojau tau
Prie mudviejų gėlės...
kaip lietus