Pro langą žvilgt –
kaimynas eina, nepaeina...
Žingsneliai tartum duonos trupiniai
ant stalo paberti –
maži ir skaudūs.
Ir nelesioja jų joks paukštis.
Tik ji viena tuos žingsnius geria,
Tik ji, Žemė Žemelė.
Jausmingas skausmas, kiekvienas gyvenimo žingsnis būna skaudus, kad ir koks gražus jis būtų, nes vis dėlto - tai žingsnis priekin. O kovot ir nepaeit, negi sustingt ir laukt nežinios? Gyvenimas vietoje stovėt negali. Teks kentėt, bet eit...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-10-10 09:48:13
iš tikrųjų ...
Anonimas
Sukurta: 2006-10-09 16:13:47
Jausmingas skausmas, kiekvienas gyvenimo žingsnis būna skaudus, kad ir koks gražus jis būtų, nes vis dėlto - tai žingsnis priekin. O kovot ir nepaeit, negi sustingt ir laukt nežinios? Gyvenimas vietoje stovėt negali. Teks kentėt, bet eit...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-09 14:38:00
Oi, tas Gyvenimas,Gyvenimėlis...kada žydi, kada ne...