Pro langą žvilgt –
kaimynas eina, nepaeina...
Žingsneliai tartum duonos trupiniai
ant stalo paberti –
maži ir skaudūs.
Ir nelesioja jų joks paukštis.
Tik  ji viena tuos žingsnius geria,
Tik  ji, Žemė Žemelė.