Triptikas pirmas

Ar sujungs šitą Vakarą tylų
Mūsų sielas Žibintas Gelmės?
...Gal į geismo tarpeklį nebylų
Vėl svajonė rūkuos nualmės

Ir pro sutemų virpančią skraistę
Žvelgs tik mažas ruoželis žaros –
O žaibai, žemės širdį palaistę,
Kaip žalieji šilkai išgaruos?

...Valtele aš sapnų mėnesienos
Plauksiu, plauksiu sidabro ūkuos,
Kur dar žydi vis mūsų purienos...
O skaidriausiojo Laiko Sakuos

Angelai įmūryti gieda
Su šilais mėlynaisiais svajos –
Tyliai laša į Sutemų Žiedą
Sidabriniai lašai Prarajos,

Ar sujungs šitą Vakarą tylų
Mūsų sielas Žibintas Gelmės...


Triptikas antras

Pro Vakaro Vartus įplauk į naktį –
Į mano sapną valtele miglų...
Mėnuo išbalęs ėmė rasą plakti –
Užsitrenkė dangaus langai visi – tylu...

Užgeso žvaigždės, o mėnuo ridenas
Toks vienišas tarp Nebūties stočių,
Kurias sujungęs tiltas plonas senas –
Ir prieblandos krantuos lapus verčiu

Aš Atminimo Knygos... vėl girdžiu
Simfoniją Baltų Kalnų Širdžių –
O žiedlapių lietus nuo lapų griaudžiai lyja
Į Vakaru pavirtusią leliją –

Pro Vakaro Vartus įplauk į naktį
Į mano sapną valtele miglų...


Triptikas trečias

Vėl pas tave virpėdama plaukiu
Svajonių valtele tarp geismo sienų –
O vakaro mėnulis be akių,
Apakę žalios vilnys mėnesienų...

Tamsėja grotos, lyg gėla dangaus,
Skaudžia šviesa ištryško smilgos žalio vėjo,
Mėnuo vis kils, sidabro gijom gaus –
Virš juodo tilto nerimas praskriejo –

...Bet aš plaukiu, kaip ašara rudens
Tarp  liepsnoje sugrubusių miražų –
Plaukiu virš metų juodojo vandens
Į vasaros mūs atminimą gražų –

Vis pas tave virpėdama plaukiu
Svajonių valtele tarp geismo sienų...