Vakaras
Triptikas pirmas
Ar sujungs šitą Vakarą tylų
Mūsų sielas Žibintas Gelmės?
...Gal į geismo tarpeklį nebylų
Vėl svajonė rūkuos nualmės
Ir pro sutemų virpančią skraistę
Žvelgs tik mažas ruoželis žaros –
O žaibai, žemės širdį palaistę,
Kaip žalieji šilkai išgaruos?
...Valtele aš sapnų mėnesienos
Plauksiu, plauksiu sidabro ūkuos,
Kur dar žydi vis mūsų purienos...
O skaidriausiojo Laiko Sakuos
Angelai įmūryti gieda
Su šilais mėlynaisiais svajos –
Tyliai laša į Sutemų Žiedą
Sidabriniai lašai Prarajos,
Ar sujungs šitą Vakarą tylų
Mūsų sielas Žibintas Gelmės...
Triptikas antras
Pro Vakaro Vartus įplauk į naktį –
Į mano sapną valtele miglų...
Mėnuo išbalęs ėmė rasą plakti –
Užsitrenkė dangaus langai visi – tylu...
Užgeso žvaigždės, o mėnuo ridenas
Toks vienišas tarp Nebūties stočių,
Kurias sujungęs tiltas plonas senas –
Ir prieblandos krantuos lapus verčiu
Aš Atminimo Knygos... vėl girdžiu
Simfoniją Baltų Kalnų Širdžių –
O žiedlapių lietus nuo lapų griaudžiai lyja
Į Vakaru pavirtusią leliją –
Pro Vakaro Vartus įplauk į naktį
Į mano sapną valtele miglų...
Triptikas trečias
Vėl pas tave virpėdama plaukiu
Svajonių valtele tarp geismo sienų –
O vakaro mėnulis be akių,
Apakę žalios vilnys mėnesienų...
Tamsėja grotos, lyg gėla dangaus,
Skaudžia šviesa ištryško smilgos žalio vėjo,
Mėnuo vis kils, sidabro gijom gaus –
Virš juodo tilto nerimas praskriejo –
...Bet aš plaukiu, kaip ašara rudens
Tarp liepsnoje sugrubusių miražų –
Plaukiu virš metų juodojo vandens
Į vasaros mūs atminimą gražų –
Vis pas tave virpėdama plaukiu
Svajonių valtele tarp geismo sienų...